şuvys giliai kaip ir paukğèiai aukğtai
tai tik amşinai neatsiejami broliai
mano namai begaliniai laukai
visada ğalia nepasiekiami toliai
jûros dugne sudauşytam laive
miega niekam jau nepriklausantys grobiai
mano turtai ten kur paukğèiø takai
niekam niekada nepasiekiami lobiai
kai tik sutems atsineğiu vandens
paskandinsiu jame savo jaunà veidà
ir kai po nakties saulë vël patekës
prisiminsiu kaip ji prieğ tai nusileido
ğiandien yra paskutinë diena
gaila tik dşiaugsmu negaliu pasigirti
mano sode begalybë şiedø
medşiai visada taip atrodo prieğ mirtá
Linkëjimai nuo Ryèio iğ Maşeikiø!
oras@mazeikiai.omnitel.net
Bu döküman AkorMerkezi.com'da yayınlanmıştır. http://www.akormerkezi.com